Antra, sugedo mano klaviatūra. Iškrito vienas mygtukas "Alt" cooooool. :D Taip sunku kalbas keitinėt iš EN į LT. >.< whtvr...
Trečia, pakeičiau naujam Kalėdų sezonui blogo išvaizdą! :) Būtų fainai, jei kas nors sugaištų savo 1 gyvenimo minutę ir pasakytų ką ponai mano apie naująją išvaizdą :D! O fone krykštauja mano dievaitė Demi Lovato :) <3 Myliu, gerbiu ir busiuoju!!! ir dar huginu! O kairėje pusėje, viršuje, mano išsvajotasis skėtis. :)
Norėčiau padiskutuoti apie filmus, kuriuos peržiūrėjau, kol sirgau ir sėdėjau namie.
1. Let me in (trailer) (Įsileisk mane)
Šis filmas yra totalus plagijatas nuo švedų filmo "Let the right one in", bet mano manymu, amerikietiška versija dauuuuuuuuuuggg kartų geresnė nei švedų, nes aktoriai geresni, vaidyba profesionalesnė ir atmosfera kita žiūrint amerikietišką versiją. Let me in priskirtas prie siaubo filmų. Po filmo "Užraktas" prisižadėjau, kad niekad daugiau nežiūrėsiu siaubo filmų, bet tai nebuvo vienas iš tų, po kurių vaidenasi visoki daiktai kambary nakti :D Buvo iš ties kraupių vietų, o garso takelis viską tik pašiurpino, juolab, kai žiūrėjau vakare. Iš tiesų po filmo jaučiausi išsigandusi, pasimetusi ir pilna tokių kaip neigiamų emocijų, bet juk žiūrint siaubeką negalima gerų emocijų pasikrauti. :D Nebent esi sadistas. :D Tada pažiūrėjau kitą filmą, kuris maniau apipils mane gerom emocijom, bet kur gi ne. Apie jį vėliau pakalbėsiu. Man labai labai labai buvo gaila to berniuko, kuris kentėjo motiną, tėvą, sumaištį savo gyvenimę ir labiausiai: patyčias iš vyresnių. Bet tai nebuvo tos patyčios, kur vadina belekaip. Tai buvo žiaurios patyčios, smurtinės. Negalėjau žiūrėt kaip tą mažylį, mielą mažylį muša. Tikrai silpniems nervams neskirta.
Taigi, jei mėgstat trilerius ir norit pažiūrėt kažką vertą dėmesio - rinkitės šį filmą.
Pora kadrų iš Let me in:
Taigi po Let me in nusprendžiau pažiūrėti ką nors kas nuteiktų teigiamai. Blogas pasirinkimas. :D Na taip, filmas vietomis juokingas, o pagrininiai aktoriai iš vis nuostabūs ( pasirinkau šitą filmą vien dėl mano mylimiausios aktorės Kate Hudson), bet filmas begalo dramatiškas, ypač pabaiga, tie visi sutapimai ir žmonių ašaros. Kažkaip privertė kiek susimąstyti. Kiek praleidžiame laiko atskirai nuo mylimų žmonių, o po to, kai reikia išsiskirti, tai susigriebiam kokie buvom nejautrūs ir nepastabūs. Pabaiga dviprasmiška. Kaip kas nori taip tas supranta. Bet drįsčiau ginčytis, kad neoriginali pabaiga.
Tikrai patarčiau peržiūrėti filmą tiems, kurie dievina romantinius filmus, dramą ir komedijas. :)
Pora kadrų iš A little bit of Heaven:
Tikiuos patiko ir gal padėjo apsispręsti kokį filmą žiūrėtį šiandien. :)
-Monica-
-Monica-










Komentarų nėra:
Rašyti komentarą